Naujininkai, Vilnius

2025 m. kovo 25 d. – 2025 m. lapkričio 27 d.

Kuriantis praktikas: kino režisierius ir edukatorius Tomas Smulkis.

Kuratorės: Milda Laužikaitė, Saulė Norkutė.

6 mokytojai ir 13 mokinių, 8-10 klasių moksleiviai iš rusakalbės mokyklos.

Naujininkai yra Vilniaus miesto rajonas, kuriame gyvena apie 30030 gyventojų. XIX a. pabaigoje šis rajonas buvo vadinamas „Naujuoju pasauliu“ lenkų ir rusų kalbomis, tačiau vėliau pavadinimas buvo sulietuvintas ir virto „Naujininkais“, prarasdamas pirminę reikšmę. Rajonas laikomas vienu nesaugiausių Vilniuje. Čia dažniau gyvena mažesnes pajamas gaunantys žmonės iš kalbinių ir kultūrinių mažumų grupių, ypač rusų ir romų bendruomenių. Šioms grupėms priklausantys mokiniai dažnai patiria socialinę atskirtį ir išankstinį nusistatymą.

Pastaraisiais metais dėl gentrifikacijos ir geopolitinių iššūkių rajono demografinė sudėtis keičiasi. Vis dėlto naujai atsikraustančios lietuviakalbės šeimos dažniausiai nesirenka rajono mokyklų, kuriose daugiausia dėstoma rusų kalba. Tokiose mokyklose besimokantys mokiniai retai išvyksta už savo rajono ribų dėl silpnesnių valstybinės kalbos įgūdžių ir nesijautimo savais platesniame miesto kontekste.

Kaip, pasitelkiant filmų kūrimą, skatinti kūrybinę saviraišką, puoselėti santykius ir stiprinti priklausymo vietai jausmą?

Išaugęs pasitikėjimas savimi ir gebėjimai išreikšti save.

Pagerėję santykiai su žmonėmis iš skirtingų socialinių ir kultūrinių aplinkų.

Teigiama priklausymo bendraamžių ir mokytojų grupei patirtis.

Per 9 kūrybines sesijas moksleiviai ir mokytojai kartu keliavo per kino kūrimo procesą. Tiek mokytojams, tiek moksleiviams tai buvo nauja patirtis, todėl abi grupės veikė kaip besimokantieji ir kartu tyrinėjo skirtingus kino kūrimo etapus.

Pasitelkiant kino kūrimą, dalyviai tyrinėjo savo aplinką, santykį su vieta ir žmonėmis. Procesas apėmė filmų žanrų tyrinėjimą, filmavimo pratimus, padėjusius suprasti, kodėl pasirenkami skirtingi filmavimo būdai ir kadro stambumai, taip pat scenarijaus rašymą ir montavimą. Sukurtus filmus mokiniai pristatė mokyklos bendruomenei, pasidalydami, ką juose užfiksavo ir ką norėjo perteikti.

Refleksijos metu moksleiviai ėmė vieni iš kitų interviu. Remdamiesi savo sugalvotais klausimais, jie aptarė visą procesą, bandė įsivardyti, ko išmoko, kaip jautėsi, kas ir kodėl buvo daroma, ir kokias naujas galimybes ateityje gali atverti mokymosi procesas, suteikiantis daugiau laisvės besimokančiajam.

Mokiniai įvardijo, kad projekto metu išmoko naujų būdų reikšti savo mintis ir idėjas, aptarti jiems svarbias temas bei sustiprino pasitikėjimą savimi ir saviraiškos gebėjimus.

Dalyviai pastebėjo, kad pagerėjo jų santykiai su žmonėmis iš skirtingų socialinių ir kultūrinių aplinkų.

Mokiniai akcentavo, kad projekte patyrė teigiamą priklausymo bendraamžių ir mokytojų grupei jausmą.

Dalis mokinių pažymėjo, kad proceso metu jautė, jog jų balsas yra svarbus ir kad jie gali daryti teigiamą poveikį savo aplinkai.

Mokiniai įgijo daugiau pasitikėjimo kalbėdami ir pristatydami lietuvių kalba.

Mokytojai išmoko naujų mokymo metodų ir pritaikė juos praktikoje.