TYRINĖJIMO MENAS – tęstinė programa, skirta atskleisti ir ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybingumą, kritinį mąstymą ir kitas svarbiausias kompetencijas, padėti mokykloms kurti aktualų, XXI amžiaus savastį atliepiantį ugdymo procesą, suteikti praktinę pagalbą sprendžiant aktualius mokymosi iššūkius.
TYRINĖJIMO MENAS Programos gairės.
Programa unikali savo metodika, mūsų bendruomenės ištobulinta dirbant su dešimtimis mokyklų visoje Lietuvoje. Ji sukuria erdvę mokinių, mokytojų ir įvairių kūrybinių sričių praktikų partnerystėms, kurių metu kartu sprendžiami konkretūs mokymosi iššūkiai, kuriami ir išbandomi dalykų intergavimu, tyrinėjimu ir problemų sprendimu pagrįsti ugdymo metodai.
Dalyvauti kviečiame mokyklas, kurioms mokymasis tai – savęs ir savo aplinkos tyrinėjimas, skirtingų dalykų žinių jungimas, nuolatinis klausinėjimas ir ieškojimas, bandymai ir klaidos, mokymasis veikti kartu.
TYRINĖJIMO MENAS – praktinė pagalba sprendžiant aktualius su mokymusi susijusius iššūkius. Vietoj teorinės informacijos ar kitur sukurtų receptų mokytojai ir mokiniai pirmiausia patys kviečiami klausti, koks mokymasis jiems yra prasmingas ir įtraukiantis. Išsikėlę sau rūpimus tikslus, su įvairių kūrybinių sričių praktikų pagalba mokytojai ir mokiniai gali išbandyti mokymąsi tyrinėjant, sprendžiant problemas, vystant ir įgyvendinant savo idėjas.
Spręsti šiuolaikinės globalios ir nuolat kintančios visuomenės keliamus iššūkius;
pasirengti ateičiai, lengviau rasti savo vietą visuomenėje;
pritaikyti įgyjamas žinias ir rasti kūrybingus, naujus sprendimus.
Spręsti kylančius mokymo proceso iššūkius: moksleivių įsitraukimo, susitelkimo mokymuisi, susidomėjimo bendrojo ugdymo dalykais;
profesiškai tobulėti savo darbo vietoje, mokantis iš patirties, kartu su kolegomis sprendžiant problemas;
eksperimentuoti, kurti ir išbandyti naujus mokymosi metodus, priemones, ugdymo organizavimo būdus.
Nauda visai mokyklai – ugdoma mokyklos kultūra, pagrįsta pasitikėjimu ir atvirumu, refleksija ir kryptingu tobulėjimu.
Programa mokykloje apima du lygiagrečiai vykstančius projektus ir dvi grupes:
Viena klasė ar tikslinė moksleivių grupė (20–30 mokinių), su kuria, integruojant kelių dalykų pamokas, įgyvendinamas nedidelės apimties tyrinėjimo ir kūrybiško mokymosi projektas. Su klase dirba KŪRYBINIŲ JUNGČIŲ praktikas ir įtrauktų dalykų mokytojai.
MOKYTOJŲ KLUBAS, į kurį savo noru buriasi mokytojai ir kiti su ugdymo procesu susiję mokyklos darbuotojai. MOKYTOJŲ KLUBO nariai su mūsų kuriančių praktikų pagalba tyrinėja aktualius ugdymo iššūkius, mokosi patys kurti įtraukiančius ugdymo metodus, apjungiančius mokymosi dalykų turinį ir esminių gebėjimų ugdymą.
Projektas mokykloje įgyvendinamas trimis etapais:
Planavimas, kuomet įsigilinama į mokyklos poreikius 21 amžiaus gebėjimų ugdymo srityje, drauge išryškinami mokyklos projekto tikslai (į kokių mokinių gebėjimų ir mokytojų profesinių kompetencijų stiprinimą susitelks mokykla), išvystoma projekto idėja.
Įgyvendinimas, kurio metu vyksta dalyvaujančių mokinių ir mokytojų grupių tyrinėjimo ir kūrybiško mokymosi procesai.
Refleksija ir vertinimas, kai visi projekto dalyviai apmąsto savo patirtį ir įsivertina, kokį poveikį projektas padarė jiems ir jų bendruomenei, ką ir kaip mokykla integruos į savo nuolatinę praktiką.
Dalinamės dalyvių atsiliepimais apie netikėtus atradimus, pasiekimus, pokyčius ir tai, kas išlieka pasibaigus programai.
ĮSITRAUKĘ IR AKTYVŪS MOKSLEIVIAI
Moksleiviai, dalyvaujantys programoje, tampa aktyviais ir atsakingais savo mokymosi dalyviais. Jie kelia klausimus, tyrinėja, kuria, veikia ir reflektuoja.
PAŽĮSTA SAVE IR ĮGYJA PASITIKĖJIMO
Praktikų metu atskleidžiami nauji moksleivių gebėjimai. Jie peržengia stereotipinį, nusistovėjusį savęs vertinimą, įgyja daugiau pasitikėjimo savimi ir kitais.
UGDOMI SVARBŪS GEBĖJIMAI
Praktiškai ugdomi esminiai 21 amžiaus gebėjimai: kūrybiškumas, lyderystė, kritinis mąstymas, bendradarbiavimas, komunikacija. 94% mokinių teigia, kad programos metu sustiprėjo jų žinios 21 amžiaus gebėjimų srityje. 61% įvardino, kad ne tik įgijo naujų žinių, bet ir sustiprino pačius gebėjimus.
ATSIVERIA PLATESNĖ PERSPEKTYVA
Moksleiviai pasijunta vietos bendruomenės ir savo miesto dalimi.
NAUJAS MOKYTOJO VAIDMUO
Mokytojai pradeda suprasti, ką reiškia būti vaikų ugdymo planuotojais ir palydovais. Formuojasi naujajam mokytojo vaidmeniui reikalingos nuostatos ir įgūdžiai.
MOKYTOJAI – KAIP KOMANDA
Drauge, kaip komanda, tyrinėdami iššūkius Mokytojų klube, mokytojai geriau pažįsta vieni kitus, turi galimybę vieni iš kitų mokytis. Tai juos įkvepia, skatina tarpusavio pasitikėjimą. Pasibaigus programai, mokytojai linkę ir toliau tarpusavyje dalintis patirtimi, metodais, kartu spręsti iššūkius, vesti integruotas pamokas.
KEIČIASI MOKSLEIVIŲ IR MOKYTOJŲ SANTYKIS
Sustiprėja bendradarbiavimas tarp moksleivių ir mokytojų. Tarpusavio santykis tampa mažiau hierarchiškas. Mokytojai labiau pasitiki moksleivių gebėjimais, įsiklauso į jų pasiūlymus ir nuomonę.
,,Sužavėjo mokinių drąsa, pamačiau vaikus kitu kampu.”
STIPRINAMI MOKYTOJŲ 21 AMŽIAUS GEBĖJIMAI
Po programos net 85 % mokytojų įvardino, kad turėjo galimybę ne tik sužinoti apie 21 amžiaus gebėjimus, bet ir išbandė praktikoje jų ugdymą bei sustiprino savo kompetenciją juos ugdyti mokymo
,,Išmokau atsijoti medžiagą, turinį. Išsikeliu tikslą ir galvoju, kokios informacijos man reikia.”
Dalyvauti programos atrankoje gali bendrojo ugdymo mokyklos, gavusios kvietimą teikti paraiškas. Kvietimas dalyvauti siunčiamas birželio – rugpjūčio mėnesiais prioritetinių programos regionų (Vilniaus, Klaipėdos, Visagino miestų, Vilniaus, Trakų, Švenčionių, Šalčininkų rajonų) mokykloms.
Kvietimo negaunančias mokyklas kviečiame kreiptis ir tiesiogiai aptarti dalyvavimo programoje galimybes.
Programos dalyvius atrenkame remdamiesi šiais kriterijais:
Motyvacija (noras ir įsipareigojimas dalyvauti programoje): noras, poreikis ir įsipareigojimas analizuoti pasirinktą mokymosi iššūkių sritį, tinkamai įgyvendinti kūrybiško mokymosi projektą ir reflektuoti bei vertinti įgytą patirtį.
Pasirengimas tyrinėjimui: drąsa kelti klausimus, atvirumas naujoms idėjoms ir iššūkiams, pasiryžimas integruoti Programos patirtį į ugdymo praktiką.
Pasirengimas partnerystei: siekis dirbti partnerystės pagrindu su kuriančiais profesionalais.
Bendruomeniškumas: numatomas aktyvus mokyklos bendruomenės įsitraukimas į Programos vykdymą; mokyklos bendruomenės demokratiškumas.
Įgyvendinamumas: mokyklos galimybės skirti būtinus išteklius (laiką, patalpas ir kt.) projektui įgyvendinti ir užtikrinti tinkamą jo įgyvendinimą.