Atvirumo menas

Plačiau

ATVIRUMO MENAS – tęstinė kultūros organizacijų profesinio tobulėjimo ir pozityvių pokyčių programa, kurioje:

  • organizacija lavina gebėjimus geriau suprasti, įsijausti į savo auditoriją, suburti ir išlaikyti kultūros bendruomenę;
  • kuriamos bei vystomos aktualios, žmones įtraukiančios kultūrinės patirtys;
  • ugdomi XXI a. kultūros profesionalų gebėjimai: kūrybingumas, gebėjimas bendradarbiauti, atvirumas pokyčiams, kritinis mąstymas, refleksyvumas, sugebėjimas mokytis, tarpkultūriškumas ir tarpsritiškumas.
Programa unikali

Metodika, mūsų bendruomenės ištobulinta dirbant su dešimtimis švietimo ir kultūros organizacijų. Darbuotojų kompetencijos tobulinamos ne teoriškai, atsietai, o darbo vietoje, kartu su kolegomis sprendžiant konkrečias problemas, iššūkius. Organizacijoje sukuriamas būtent jos poreikius ir veiklą atitinkantis mokymosi, kompetencijos ugdymo ir pokyčių įgyvendinimo procesas, kuriame lygiaverčiai dalyvauja darbuotojų ir vadovų komanda bei mūsų kuriantys praktikai.

 

Programos metu organizacijoje sukuriamos naujos kompetencijos, sampratos ir ištekliai. Įtvirtinamas naujas organizacijos veikimo būdas, leidžiantis organizacijai pozityviai keistis.

Kryptys
  • Organizacijos tapatybės ir vizijos gryninimas, strateginio plano vystymas.
  • Auditorijų pažinimas, patirties matavimas, auditorijų vystymo planavimas.
  • Naujų, aktualių kultūros patirčių kūrimas ir vystymas, atliepiant auditorijų poreikius.
Programos veikimas

Į programą kviečiame ir atrenkame kultūros organizacijas, kurių vadovai ir darbuotojai pagrindžia poreikį ir pasiryžimą spręsti kylančius iššūkius ir siekti pokyčių organizacijos veikloje.

 

Darbuotojai kartu su kuriančiais praktikais analizuoja organizacijos veiklą, išgrynina iššūkius. Remiantis situacijos analize, pasirenkama viena iš trijų programos krypčių, iškeliami tikslai, kurių bus siekiama visos programos metu.

 

Tuomet kelis mėnesius organizacija kartu su kuriančiais praktikais, kultūros ir meno sričių profesionalais, dalyvauja patirtinio mokymosi ir tobulėjimo procese. Jo metu praktiškai taikome savo kūrybinius gebėjimus ir konrkečius įrankius, sukauptus įgyvendinant pokyčius kultūros ir švietimo organizacijose.

 

Darbuotojai kartu su kuriančiais praktikais ieško atsakymų į konkrečius klausimus ir iššūkius, įvardija ir tyrinėja savo auditorijas, kuria inovatyvius sprendimus: naujus darbo procesus, metodus, aktualias, įtraukiančias patirtis.

 

Kuriame atviro bendravimo, refleksijos erdvę, ieškome būdų, kaip užmegzti nuoširdesnį kontaktą su auditorija. Programos pabaigoje įvertiname pasiektus rezultatus ir programos poveikį, išnagrinėjame, ar buvo pasiekti organizacijos išsikelti tikslai, patariame, kokius veiksmus reikėtų numatyti ir tęsti ateityje, jau pasibaigus programai.

 

 

 

Buriame komandą

Dalyvauja 6–12 organizacijos darbuotojų grupė, būtinai – vadovai. Svarbu, kad komandą jungtų noras keistis.

 

 

 

Vykstame į atidarymo renginį

Visi „Atvirumo meno“ dalyviai susitinka bendrame renginyje, kuriame pristatomas programos kontekstas, darbo principai ir pradedamas darbas su kūrybos agentu.

 

 

Suprantame situaciją ir keliame  užduotį

Kūrybos agentas kartu su organizacijos komanda 2 sesijų (po 3 val.) metu įvertina organizacijos situaciją, pasirenka programos kryptį ir suformuluoja užduotį.

 

 

Ieškome sprendimų

Pagal užduoties pobūdį organizacijai priskiriamas kuriantis praktikas. Vyksta 6 „Atvirumo meno“ sesijos, kuriose dalyvauja organizacijos komanda ir kuriantis praktikas. Tyrinėjame, kuriame, eksperimentuojame, tobuliname.

 

 

Vertiname ir planuojame tolesnius žingsnius

Įvertiname rezultatus, įvardijame, ką supratome ir sukūrėme, svarstome, kaip elgsimės toliau. Sudarome konkretų veiksmų planą.

 

 

Dalijamės patirtimi baigiamajame renginyje

Visi „Atvirumo meno“ dalyviai susitinka programos baigiamajame renginyje, kuriame dalijasi savo patirtimis, planais ir idėjomis.

Praktiniai metodai: nuo analizės – iki provokacijos

Gerosios praktikos pavyzdys

Lankstinukas „Atsiverti naujai auditorijai, taikant dizaino modelį” PDF.

Šiaulių dailės galerijos dalyvavimu „Atvirumo meno” programoje paremtas lankstinukas visiems, norinties išmėginti dizaino modelį sprendžiant aktualius klausimus.

Situacijos ir duomenų analizė

Kartu su programoje dalyvaujančia organizacijos komanda tyrinėjame esamą situaciją: įvardijame organizacijos viziją, tikslus, auditoriją. Įvertiname organizacijos stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes. Renkame ir analizuojame duomenis apie organizuojamų renginių lankomumą, bilietų pardavimus, pateikiame auditorijos socialinę ir demografinę charakteristiką.

Metodas, kurį vadiname „Realybe”, padeda išsiaiškinti objektyvius duomenis apie organizaciją: kokie realūs jos bilietų pardavimai, koks renginys – žiūrovų lankomiausias, kokia auditorija: amžius, lytis, pajamos ir išsilavinimas. Gali nutikti ir nutinka taip, kad organizacijos „žinojimas” nesutampa su realiais skaičiais, duomenimis.

- Simona Košinskaitė – psichologė, rinkodaros ekspertė, „Kūrybinių jungčių” praktikė
Kryptingų klausimų formulavimas

Užduodame kryptingus klausimus, padedančius nustatyti tikrąjį organizacijos iššūkį.  Paskatiname organizacijos komandą atvirai apmąstyti savo veiklą ir diskutuoti apie jos kuriamą vertę, paskirtį, veiklos efektyvumą.

Su organizacija aptardamas planuojamus veiksmus, užduodu provokuojančius klausimus: „Kokia to vertė?”, „Kam tai skirta – jums ar žmonėms, lankytojams?”

- Justinas Rožėnas – rinkodaros ir reklamos ekspertas, „Kūrybinių jungčių” praktikas
Grįžtamojo ryšio analizė

Lankytojus ir kitų kultūros organizacijų atstovus kviečiame pateikti grįžtamąjį ryšį apie programoje dalyvaujančią organizaciją (teatrą, muziejų, kultūros centrą ar biblioteką). Gautą informaciją analizuojame.

Pradėjome prie įėjimo į pastatą. Pakvietėme per pusvalandį aplankyti parodą, ir sutarėme, kur susitiksime po to. Išdalinome lankytojams stebėjimo lapus ir pakvietėme laisvai patirti, ką siūlo ši erdvė, ir įvertinti, kas patraukia, o kas atstumia.
Vėl susitikusių dalyvių paprašėme grupėse po 5 žmones peržiūrėti, paanalizuoti savo stebėjimo lapus ir ant tų pačių lapų išskirti „sėkmės kriterijus“ – tai, kas padėjo jums pasijusti čia jaukiai, laukiamiems (pvz. žmonių stebėjimo dalyje – personalo šypsenos). Vėliau visoje grupėje dalinomės ryškiausiais pastebėjimais, gryninomės, kas svarbu mums kaip lankytojams. Toks pratimas stiprino visų dalyvių jautrumą, pastabumą, iš ko susideda patirtis galerijoje, ką pastebi lankytojas, o pačios galerijos atstovams buvo grūdinanti patirtis priimti grįžtamąjį ryšį ir tuo pačiu labai naudingas informacijos šaltinis, atvėręs netikėtas perspektyvas. 

- Milda Laužikaitė – asociacijos „Kūrybinės jungtys” vadovė ir Agnė Norkutė – pirmoji programos ,,Atvirumo menas” kuratorė
Susitikimai

Organizuojame susitikimus su organizacijų padalinių atstovais, vadovybe ar instituciniais partneriais, turinčiais įtakos organizacijos veiklos planavimui ir rezultatų vertinimui.

Gyvas pokalbis su savivavldybės atstovu leido organizacijai išsiaiškinti, kad planuoti savo veiklas, jų turinį ir pobūdį jie turi gerokai daugiau laisvės, nei manė iki tol. Buvo nutarta sudaryti bendrą visų miesto padalinių renginių kalendorių, kuris leistų matyti bendrą situaciją ir atitinkamai planuoti savo renginius atsižvelgiant į bendrą renginių intensyvumą. 

- Gabrielė Labanauskaitė – dramaturgė, tarpdisciplininio meno kūrėja, „Kūrybinių jungčių” praktikė
Kūrybinės provokacijos

Mėgstame taikyti simuliacinę veiklą – kūrybines provokacijas, kai organizacijos komanda pakviečiama spręsti netikėtas ir kartais nepatogias situacijas. Tai leidžia kūrybiškai, naujai pažvelgti į galimus problemos sprendimus, pasiūlyti naujų, netikėtų idėjų.

Organizacijos veiklų planavimui pasitelkiu kūrybiškumo įrankius, kurie tiesiogiai nesusiję su sprendžiama problema ir jos kontekstu. Pavyzdžiui, komanda gauna atsitiktinę knygą, kurioje turi surasti pasakytus skaičius – nuorodą atitinkantį sakinį. Atsitiktinis sakinys – komandos kuriamo naujo renginio tema. Dalyviai privalo mąstyti nestandartiškai, rasti kitokį, dar neišbandytą sprendimą. Svarbiausia – konkreti tema įpareigoja aiškiai įsivardinti renginio auditoriją, kuriai ši tema būtų įdomi. Paprastai organizacija neįpratusi taip dirbti. Taigi, jau paskatinome komandą įvardinti konkrečią auditoriją, geriau įsiklausyti, suprasti jos poreikius.

- Jurga Zigmantė – kultūros vadybininkė, vaizduojamojo meno edukatorė, „Kūrybinių jungčių” praktikė

Dalyviai gauna dviejų dalių užduotį: 1) prekybos centre už sėkmingo spektaklio ar renginio kainą nupirkti daiktą (maistas, rūbas ar kt.), kurį galėtų pirkti organizacijos tikslinė auditorija; 2) nupirkti bilieto kainą vieną daiktą, kuris geriausiai reprezentuoja ir atspindi sėkmingą spektaklį.

Dalyviams grįžus su pirkiniais, aptariame, kokia mūsų auditorija, koks produktas. Kodėl įsigyti daiktai skirtingi? Ar tai reiškia, kad mūsų kuriamas produktas neatitinka auditorijos lūkesčių? Kaip tai galime spręsti?

- Justinas Rožėnas – rinkodaros ir reklamos ekspertas, „Kūrybinių jungčių” praktikas

Programos dalyvių pasiekimai

Per 4 metus programoje ATVIRUMO MENAS iššūkius sprendė ir kompetencijas tobulino per 40 Lietuvos kultūros organizacijų: teatrų, muziejų, bibliotekų, kultūros centrų. Dalinamės dalyvių atsiliepimais apie netikėtus atradimus, pasiekimus, pokyčius ir tai, kas išlieka pasibaigus programai.

Pauzė ir atviras žvilgsnis į save

Organizacijos komanda atsitraukia nuo intensyvios veiklos, rutinos, sustoja ir susėdusi ratu, įsivertina savo veiklą, bendradarbiavimą, aptaria kylančius iššūkius.

Supratome, kaip naudinga pasikalbėti tarpusavyje, nes darbų sūkuryje tik apsikeičiame informacią, neturime laiko išsiaiškinti, kaip tą informaciją kiekvienas iš mūsų supranta. Todėl bendri susitikimai leido išsikalėti, suprasti tam tikrų veiksmų motyvus, tiesiog geriau vieniems kitus pažinti.

- Nomeda Domeikienė – Kauno miesto V. Kudirkos viešosios bibliotekos direktorė

„Atvirumo menas“ yra galimybė stabtelti, išmokti klausytis ir kalbėti, įvertinti save bei kolegas, atskleisti savo slaptas svajones, suvokti, kad viskas yra įmanoma, atsakyti į klausimą, kodėl aš tai darau, ką galiu pakeisti ir kaip eiti į priekį. Tai laikas, kai galime būti nuoširdūs, atviri ir kūrybingi. Tai veikla, kai daug atiduodi ir labai daug gauni.

- Jūratė Misiūnienė – Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja
Pažįstame vieni kitus, pasitikime vieni kitais

Darbuotojai mokosi dirbti kartu, kaip komanda. Veikdami drauge pažįsta vieni kitus kaip komandos narius, kūrėjus, pamato, kokie įvairūs gali būti požiūriai, geriau supranta vieni kitų motyvus. Sukuriama erdvė atviram bendravimui, konstruktyviam grįžtamajam ryšiui, mokymuisi iš patirties.

Viena didžiausių projekto verčių yra pagalba kurti organizacijoje produktyvią ir kūrybišką atmosferą su efektyviu grįžtamuoju ryšiu. Įgyvendinant projektą mųsų organizacijų darbuotojai dirbo kartu ir suprato turintys daug bendų̨ siekių. Žmonės, mažiau dirbę kartu, sustiprino tarpusavio ryšius. Programa padėjo atnaujinti kolegų požiūrį vieni į kitus bei į organizacijos aplinką. Manau, kad kultūrinėms organizacijoms ji yra gyvybiškai svarbi.

- Mykolas Natalevičius – Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas

Dalyvavimas „Atvirumo mene“ naudingas tuo, kad padėjo įvertinti savo galimybes ir atvėrė kelius įvairesnei veiklai. Dalyvavome programoje kaip organizacijos dalis ir jautėmės turintys mažiausiai įtakos visos organizacijos veiklai. Projekto metu pamatėme, kad mūsų tiesioginė veikla gali formuoti „didesnį pasakojimą“, ir leido pamatyti, kad yra daugiau būdų veikti.

- Eglė Nedzinskaitė – Nacionalinės dailės galerijos edukacijos kuratorė
Ugdome svarbias kompetencijas

Kiekvienas darbuotojas skatinamas formuluoti individualius profesinio tobulėjimo tikslus. Praktinės komandinės veiklos metu ugdomos svarbiausios 21 a. kultūros darbuotojų kompetencijos: kūrybingumas, gebėjimas bendradarbiauti ir dirbti komandoje, atvirumas pokyčiams, kritinis mąstymas, refleksijos kultūra, mokėjimas mokytis, tarpkultūriškumas ir tarpsritiškumas.

Aktyvi veikla produktyvesnė nei paskaitos klausymas, todėl vienu metu ugdomos kelios kompetencijos. Čia ir dabar susiduriant su iššūkiais greičiau pastebimos silpnosios ir stipriosios kompetencijos. Išprovokuotas kritinis mąstymas – stiprus stimulas tobulėti.

- Birutė Minutkienė – Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus kultūrinių renginių organizatorė
Pažįstame savo auditoriją

Organizacijos komanda, padedama kūrėjų, įvardina savo auditorijas, jas analizuoja, tiria ir kalbasi su jomis. Ieško atsakymų į klausimus, kokiai auditorijai yra aktualūs dabar, o kam nori būti aktualūs ateityje?

Provokacija išsamiau pažvelgti į pagrindinį paslaugos vartotoją sudeda daug taškų veiklos planuose. Oi, kiek atradimų…

- Birutė Minutkienė – Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus kultūrinių renginių organizatorė
Kas mes ir kam mes?

Organizacija permąsto savo tapatybę, viziją ir prioritetus, atsako į klausimą: kas mes esame ir ką norime sutikti? Tokiu būdu apibrėžiamas organizacijos „žaidimo laukas“.

„Kūrybinių jungčių“ komanda greitai tampa vidiniu organizacijos, kurioje dirba, motyvatorium. Jie kelia klausimus, į kuriuos ne visada galime atsakyti. Bet visada sužinome kažką naujo apie save ir savo auditoriją. Suprantame, kad procesas toks pat svarbus kaip ir rezultatas. O ir rezultatas daug geresnis, kai išmokstame bendradarbiauti.

- Virginija Vitkienė – „Kaunas 2022 - Europos kultūros sostinė“ direktorė

Programos kūrėjų praktikų dėka, organizacija, dirbdama su komanda, iš naujo atradusi vieni kitus, kaip komandos narius, įvertina savo veiklą, tikslus, problemas, atranda galimybes tobulėti ir entuziastingai jų siekia net ir pasibaigus projektui.

- Simona Daukantienė – Druskininkų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė
Matome tikslą

Atliekama esamos situacijos ir galimybių analizė, iškeliamas konkretus auditorijų vystymo tikslas, formuojami vertinimo kriterijai.

Didžiulis postūmis įvertinti savo veiklą, atkreipti dėmesį į auditoriją, taip pat reali galimybė administracijai susikalbęti su kūrėjais, išsiaiškinti individualius tikslus ir suformuluoti bendrus komandos siekius. Konkrečius įrankius naudojame savo kasdienėje veikloje, taip pat nuolat peržiūrime svarbiausius tikslus ir kaip laikomės pasirinktos krypties.

- Agnija Šeiko – Šeiko šokio teatro meno vadovė
Turime žemėlapį ir įrankius tikslui siekti

Sudaromas konkretus veiklos planas, sukuriami ir pradedami taikyti praktiniai įrankiai ir procesai.

Įsigilinę į savo tikslinės auditorijos norus ir poreikius, sudarėme lentelę, kurioje šalia svarbiausių patirties aspektų įrašėme tai, ko lankytojai tikrai nori ir tikisi, ir kas jiems nepatinka. Galiausiai – ką darysime praktiškai, kad tuos poreikius įgyvendintume, kokias priemones taikysime.

- Agnė Norkutė – programos „Atvirumo menas“ pirmoji kuratorė

Darbui su auditorijomis programos metu vykdėme anketinę apklausą, siekdami išsiaiškinti mūsų auditorijos poreikius. Tai pasiteisino: išbandėme apklausas internetinėje erdvėje diskusijų forma, rudenį esame numatę apklausą raštu.

- Rimutė Viniarskaitė – Druskininkų kultūros centro direktorė
Nesustojame

Ir programai pasibaigus, organizacijos komanda laikosi prioritetų, tiria priemonių veiksmingumą, ieško naujų auditorijų pažinimo ir plėtros galimybių.

Atsitraukus nuo kasdienės rutinos ir dirbant prie bendrų užduočių, tapo lengviau bendrauti tarpusavyje ir matyti bendrus organizacijos tikslus bei susitarti kaip juos įgyvendinti. Pasibaigus projektui, ir toliau taikome jo metu įgytus įrankius.

- Greta Seiliūtė – Šeiko šokio teatro vadybininkė
Norintiems dalyvauti

KVIEČIAME įvairias kultūros organizacijas: bibliotekas, muziejus, teatrus, meno galerijas, koncertines įstaigas, kultūros centrus ir kitas nevyriausibines ir viešojo sektoriaus organizacijas iš įvairių Lietuvos vietovių.

 

SVARBU, kad programoje norinti dalyvauti organizacija būtų pasirengusi keistis, iš esmės permąstyti savo veiklą, stiprinti organizacijos ir darbuotojų kompetencijas. Ypač kviečiame dalyvauti tas organizacijas, kuriose numatomi reikšmingi veiklos pokyčiai: naujos vizijos, tikslų nustatymas, strateginio laikotarpio pradžia, nauji darbuotojai.

 

PROGRAMOS PRADŽIĄ skelbiame kiekvieną pavasarį. Kvietimą dalyvauti atrankoje paskelbiame „Facebook“ paskyroje  ir pristatome renginyje, į kurį kviečiame kultūros organizacijas.

 

NUSPRENDUS DALYVAUTI jums tereikės užpildyti dalyvio paraišką, atsakyti į keletą klausimų apie motyvaciją ir pasirengimą bei konkrečius iššūkius, kuriuos spręsite. Sulaukę atsakymų ir įsitikinę, kad esate pasirengę, pakviesime tapti programos dalyviais.