Atvirumo menas

Plačiau

ATVIRUMO MENAS – tęstinė kultūros organizacijų profesinio tobulėjimo ir pozityvių pokyčių programa, kurioje:

  • organizacija lavina gebėjimus geriau suprasti, įsijausti į savo auditoriją, suburti ir išlaikyti kultūros bendruomenę;
  • kuriamos bei vystomos aktualios, žmones įtraukiančios kultūrinės patirtys;
  • ugdomi XXI a. kultūros profesionalų gebėjimai: kūrybingumas, gebėjimas bendradarbiauti, atvirumas pokyčiams, kritinis mąstymas, refleksyvumas, sugebėjimas mokytis, tarpkultūriškumas ir tarpsritiškumas.
Programa unikali

„Atvirumo meno“ programa unikali savo kūrybinių jungčių metodika, ištobulinta dirbant su šimtais kultūros ir švietimo organizacijų. Darbuotojų kompetencijos tobulinamos ne teoriškai, atsietai, o darbo vietoje, kartu su kolegomis sprendžiant konkrečias problemas, iššūkius. Organizacijos komanda mokosi tyrinėdama savo veiklą, ieškodama atsakymų į konkrečius klausimus ir iššūkius, įsivardindama ir tyrinėdama savo auditorijas ir bendruomenę, kurdama inovatyvius sprendimus: naujus darbo procesus, įrankius, patirtis. Organizacijoje sukuriamas būtent jos poreikius ir veiklą atitinkantis mokymosi, kompetencijos ugdymo ir pokyčių įgyvendinimo procesas, kuriame lygiaverčiai dalyvauja įvairių padalinių ir funkcijų darbuotojų bei vadovų komanda ir „Kūrybinių jungčių“ praktikai.

 

Programos metu organizacijoje sukuriamos naujos kompetencijos, sampratos ir ištekliai. Įtvirtinamas naujas organizacijos veikimo būdas, leidžiantis organizacijai pozityviai keistis.

Kryptys
  • Organizacijos tapatybės ir vizijos gryninimas, strateginio plano vystymas.
  • Auditorijų pažinimas, patirties matavimas, auditorijų vystymo planavimas.
  • Naujų, aktualių kultūros patirčių kūrimas ir vystymas, atliepiant auditorijų poreikius.
Programos veikimas

Į programą kviečiamos ir atrenkamos kultūros organizacijos, kurių vadovai ir darbuotojai parodo aiškų norą ir motyvaciją spręsti savo iššūkius, pasiekti apčiuopiamus organizacijos veiklos pokyčius. Programos dalyvius kelis mėnesius vykstančiame patirtiniame mokymosi ir tobulėjimo procese bendradarbiaudami lydi „Kūrybinių jungčių“ praktikai – skirtingų kultūros ir meno sričių profesionalai, praktiškai taikantys savo kūrybiškumą ir patirtį įgyvendinant pokyčius bei kuriant inovacijas kultūros ir švietimo organizacijose. 

 

Kultūros organizacijos gali rinktis iš dviejų programos modulių: ATVIRUMO MENAS: DIAGNOSTIKA arba ATVIRUMO MENAS: POKYČIAI.

 

ATVIRUMO MENAS: DIAGNOSTIKA

 

Programos apimtis: 4 sesijos (3 val. trukmės), išdėstytos dviejų mėnesių laikotarpyje.

 

Programos metu kultūros organizacijoms komanda, padedama „Kūrybinių jungčių” praktikų, savo veiklą tyrinėja ir įsivertina naudodama “Kūrybingos organizacijos žemėlapio” įrankį. Organizacijos veikla yra tyrinėjama įvairiais aspektais, identifikuojamos svarbiausios sritys, kurias svarbu tobulinti bei susidaromas pokyčių įgyvendinimo planas.

 

Plačiau apie įrankį ir darbą su juo skaitykite čia.

 

ATVIRUMO MENAS: POKYČIAI

 

Programą sudaro 4 etapai:

  • Organizacijos veiklos tyrinėjimas ir įsivertinimas naudojant unikalų įrankį – Kūrybingos organizacijos žemėlapį”.
  • Aktualios problemos įvardijimas ir idėjų jai spręsti kūrimas.
  • Praktinis problemos sprendimas. 
  • Refleksija ir veiksmų plano ateičiai sudarymas.

 

Programos apimtis: 10 sesijų (3 val. trukmės), išdėstytų 3-4 mėnesių laikotarpyje.

Buriame komandą

Suburiame 6-12 kultūros organizacijos vadovų ir įvairių padalinių (funkcijų) darbuotojų komandą. Svarbu, kad mus visus jungtų noras keistis.

Vykstame į atidarymo renginį

Atidarymo renginyje susipažįstame su kitais dalyviais ir mūsų organizaciją programoje lydėsiančiais „Kūrybinių jungčių” praktikais. Aptariame programos eigą, kontekstą, mūsų lūkesčius ir į programą atvedusius iššūkius.

Tyrinėjame ir įsivertiname savo veiklą

Naudodami unikalų įrankį – Kūrybingos organizacijos žemėlapį”, tyrinėjame savo veiklą, pažįstame savo stipriąsias ir silpnąsias sritis, iškeliame prioritetines tobulėjimo sritis.

Pasirenkame, ką tobulinsime

Įsivertinę savo veiklą, pasirenkame aktualią problemą, užduotį, kurią spręsime.

Kuriame idėjas

Ieškome iškeltos problemos sprendimų kurdami naujas idėjas.

Išbandome ir tobuliname sprendimus

Praktiškai įgyvendiname ir išbandome sukurtas idėjas, prototipus, juos tobuliname, eksperimentuojame.

Planuojame tolesnius žingsnius

Sudarome tolesnį veiksmų planą: kaip sukurtas idėjas ir sprendimus vystysime pasibaigus programai, kaip toliau tobulinsime savo veiklą.

Reflektuojame

Aptariame, kas įvyko programos metu, kaip jaučiamės ir kokios patirties įgijome, ko išmokome. Įsivertiname programos metu pasiektus rezultatus.

Dalijamės patirtimi baigiamajame renginyje

Dalijamės savo patirtimis ir įžvalgomis su visais programos dalyviais.

Praktiniai metodai: nuo gilaus savęs pažinimo iki ekperimentų ir provokacijos

Gerosios praktikos pavyzdys

Lankstinukas „Atsiverti naujai auditorijai, taikant dizaino modelį” PDF.

Šiaulių dailės galerijos dalyvavimu „Atvirumo meno” programoje paremtas lankstinukas visiems, norinties išmėginti dizaino modelį sprendžiant aktualius klausimus.

„Kūrybingos organizacijos žemėlapis”

Bendradarbiaudami su keliomis dešimtimis įvairių kultūros organizacijų pastebėjome, kad didelė dalis jų sprendžiamų iššūkių ir profesinio tobulėjimo poreikių yra susiję būtent su kūrybingumu, kūrybišku organizacijos veikimu. Ši kompetencija, gebėjimas ir praktika labai svarbios organizacijai norint permąstyti savo misiją ir tikslus, įvardyti ir atliepti kylančius iššūkius, sukurti ir įgyvendinti naujus veikimo būdus, kurti glaudžius ryšius su auditorijomis ir telkti bendruomenes. Šios įžvalgos ir sukaupta patirtis paskatino mus drauge su partneriais iš Jungtinės Karalystės sukurti kultūros organizacijų kūrybingumui tyrinėti ir ugdyti skirtą įrankį – Kūrybingos organizacijos žemėlapį”. Žemėlapio autoriai – tarpdisciplininė profesionalų ir praktikų komanda Milda Laužikaitė ir Rita Naujokaitytė (asociacija „Kūrybinės jungtys”) ir Greg Klerkx („Nimble Fish”, Jungtinė Karalystė).

Programos pirmajame etape, padedamos šio naujosios priemonės, kultūros organizacijos komanda nuosekliai tyrinėja ir įsivertina savo veiklą įvairiais aspektais. Po 4 tyrinėjimo sesijų organizacija gali aiškiai įsivardyti tiek savo stipriąsias savybes, tiek iššūkius, problemas. Tai padeda argumentuotai pasirinkti, kokią problemą organizacijos komanda nuspręs praktiškai spręsti programos metu

Stebėjome, kaip pandemijos metu organizacijoms užsidarius išryškėjo kūrybingumo poreikis. Joms reikėjo permąstyti, kaip keičiasi pasaulis, kiek jos reikalingos žmogui, kuris negali ateiti ir patirti jų veiklų. Ką daryti muziejui ar bibliotekai, kad ji taptų ta vieta, kurios žmogui labiausiai trūksta. Ne sporto klubo ar prekybos centro, bet kultūrinės vietos. Tokių klausimų vedami kartu su partneriais sukūrėme „Kūrybingos organizacijos žemėlapį”, skirtą kultūros organizacijoms. Jis padeda peržiūrėti veiklą ir įsivertinti, kaip turi veikti kūrybinga organizacija.

- Rita Naujokaitytė - programos „Atvirumo menas“ kuratorė

Žemėlapis duoda platesnį organizacijos matymą. Atsakydami į šio įrankio klausimus pamatome, kur mūsų organizacija stipri, o ką reikia tobulinti. Darbuotojai dažnai yra susikoncentravę į savo atliekamas funkcijas, savo veiklos problematiką, tad žemėlapis yra puikus būdas pažvelgti į savo organizaciją iš kitos perspektyvos, pamatyti bendresnį vaizdą, veikiančius ir neveikiančius ryšius, procesus. Šis įsivertinimo įrankis yra geras atspirties taškas, struktūra, atskleidžianti bendrą iššūkių paletę ir nukreipianti ieškoti sprendimų.

- Jurgita Bugailiškienė - Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė
Kryptingų, diskusiją provokuojančių klausimų formulavimas

Užduodame kryptingus klausimus, padedančius apčiuopti tikrąjį organizacijos iššūkį. Paskatiname organizacijos komandą atvirai apmąstyti savo veiklą ir diskutuoti apie jos kuriamą vertę, paskirtį, veiklos efektyvumą.

Su organizacija aptardamas planuojamus veiksmus, užduodu provokuojančius klausimus: „Kokia to vertė?”, „Kam tai skirta – jums ar žmonėms, lankytojams?”

- Justinas Rožėnas – rinkodaros ir reklamos ekspertas, „Kūrybinių jungčių” praktikas
Grįžtamojo ryšio iš kolegų ir lankytojų analizė

Lankytojus ir kitų kultūros organizacijų atstovus kviečiame pateikti grįžtamąjį ryšį apie programoje dalyvaujančią organizaciją (teatrą, muziejų, kultūros centrą ar biblioteką). Gautą informaciją analizuojame.

Pradėjome prie įėjimo į pastatą. Pakvietėme per pusvalandį aplankyti parodą, ir sutarėme, kur susitiksime po to. Išdalinome lankytojams stebėjimo lapus ir pakvietėme laisvai patirti, ką siūlo ši erdvė, ir įvertinti, kas patraukia, o kas atstumia.
Vėl susitikusių dalyvių paprašėme grupėse po 5 žmones peržiūrėti, paanalizuoti savo stebėjimo lapus ir ant tų pačių lapų išskirti „sėkmės kriterijus“ – tai, kas padėjo jums pasijusti čia jaukiai, laukiamiems (pvz. žmonių stebėjimo dalyje – personalo šypsenos). Vėliau visoje grupėje dalinomės ryškiausiais pastebėjimais, gryninomės, kas svarbu mums kaip lankytojams. Toks pratimas stiprino visų dalyvių jautrumą, pastabumą, iš ko susideda patirtis galerijoje, ką pastebi lankytojas, o pačios galerijos atstovams buvo grūdinanti patirtis priimti grįžtamąjį ryšį ir tuo pačiu labai naudingas informacijos šaltinis, atvėręs netikėtas perspektyvas. 

- Milda Laužikaitė – asociacijos „Kūrybinės jungtys” vadovė ir Agnė Norkutė – pirmoji programos ,,Atvirumo menas” kuratorė
Susitikimai su kitais organizacijos padaliniais, partneriais

Organizuojame susitikimus su organizacijų padalinių atstovais, vadovybe ar instituciniais partneriais, turinčiais įtakos organizacijos veiklos planavimui ir rezultatų vertinimui.

Gyvas pokalbis su savivavldybės atstovu leido organizacijai išsiaiškinti, kad planuoti savo veiklas, jų turinį ir pobūdį jie turi gerokai daugiau laisvės, nei manė iki tol. Buvo nutarta sudaryti bendrą visų miesto padalinių renginių kalendorių, kuris leistų matyti bendrą situaciją ir atitinkamai planuoti savo renginius atsižvelgiant į bendrą renginių intensyvumą. 

- Gabrielė Labanauskaitė – dramaturgė, tarpdisciplininio meno kūrėja, „Kūrybinių jungčių” praktikė
Kūrybinės provokacijos

Simuliacinė veikla, kai organizacijos komanda pakviečiama spręsti netikėtas ir kartais nepatogias situacijas, leidžia kūrybiškai, naujai pažvelgti į galimus problemos sprendimus, pasiūlyti naujų, netikėtų idėjų.

Organizacijos veiklų planavimui pasitelkiu kūrybiškumo įrankius, kurie tiesiogiai nesusiję su sprendžiama problema ir jos kontekstu. Pavyzdžiui, komanda gauna atsitiktinę knygą, kurioje turi surasti pasakytus skaičius – nuorodą atitinkantį sakinį. Atsitiktinis sakinys – komandos kuriamo naujo renginio tema. Dalyviai privalo mąstyti nestandartiškai, rasti kitokį, dar neišbandytą sprendimą. Svarbiausia – konkreti tema įpareigoja aiškiai įsivardinti renginio auditoriją, kuriai ši tema būtų įdomi. Paprastai organizacija neįpratusi taip dirbti. Taigi, jau paskatinome komandą įvardinti konkrečią auditoriją, geriau įsiklausyti, suprasti jos poreikius.

- Jurga Zigmantė – kultūros vadybininkė, vaizduojamojo meno edukatorė, „Kūrybinių jungčių” praktikė

Dalyviai gauna dviejų dalių užduotį: 1) prekybos centre už sėkmingo spektaklio ar renginio kainą nupirkti daiktą (maistas, rūbas ar kt.), kurį galėtų pirkti organizacijos tikslinė auditorija; 2) nupirkti bilieto kainą vieną daiktą, kuris geriausiai reprezentuoja ir atspindi sėkmingą spektaklį.

Dalyviams grįžus su pirkiniais, aptariame, kokia mūsų auditorija, koks produktas. Kodėl įsigyti daiktai skirtingi? Ar tai reiškia, kad mūsų kuriamas produktas neatitinka auditorijos lūkesčių? Kaip tai galime spręsti?

- Justinas Rožėnas – rinkodaros ir reklamos ekspertas, „Kūrybinių jungčių” praktikas
Refleksija

Nuolat sustojame ir aptariame, kas įvyko, ką mums pavyko nuveikti. Programos dalyvius skatiname refleksiją nuolat taikyti savo veikloje.  Padedame organizacijos komandai išmokti kurti, prasmingai taikyti ir vesti refleksijos sesijas. Tai leidžia kryptingai permąstyti veiklą, mažinti darbą „iš inercijos“, sukurti gilesnius ryšius tarp organizacijos komandų ir darbuotojų.

Refleksija yra kryptingas gautos patirties ar įvykusio proceso permąstymas. Ji užbaigia kūrybinio veikimo proceso, kurį sudaro tyrinėjimas, idėjų generavimas, veikimas, ciklą. Tai yra svarbi kuriančios organizacijos tobulėjimo, kūrimo ir augimo dalis. Ką svarbu suvokti – refleksija nėra impulsyvus veiksmas, „pagautas“ gatvėje negali reflektuoti. Tam reikia skirti laiko, sukurti erdvę, sąlygas, refleksijoje negali būti hierarchijos, kiekvienas turėtų būti savimi ir sakyti taip, kaip atrodo, nebijodamas vertinimų ar pasekmių.

- Justas Tertelis - aktorius, režisierius, „Kūrybinių jungčių” programų kuratorius ir praktikas

Tinkamai vedama refleksija padeda leisti pasisakyti ir būti visiems išgirstiems. Kai neklausai ar neklausi tiesiai, ką kas galvoja – viskas lieka nujautimų ir spėjimų lygmenyje. Turi lyg burtininkas nuspėti, kaip žmogus jaučiasi. Tai refleksija organizacijos viduje ir yra kitoks burtininkas, kuris parodo, o kaip yra iš tiesų.

- Birutė Bikelytė - iliustratorė, grafikos dizainerė, „Kūrybinių jungčių” praktikė

Programos dalyvių pasiekimai

Per 6 metus programoje ATVIRUMO MENAS iššūkius sprendė ir kompetencijas tobulino 45-kios Lietuvos kultūros organizacijos: teatrai, muziejai, bibliotekos, kultūros centrai. Dalinamės dalyvių atsiliepimais apie netikėtus atradimus, pasiekimus, pokyčius ir tai, kas išlieka pasibaigus programai.

Pauzė ir atviras žvilgsnis į save

Organizacijos komanda atsitraukia nuo intensyvios veiklos, rutinos, sustoja ir susėdusi ratu, įsivertina savo veiklą, bendradarbiavimą, aptaria kylančius iššūkius.

Supratome, kad mūsų veikloje yra labai daug inercijos: retai aptariame, kokiai auditorijai dirbame, kokių tikslų vykdomomis veiklomis siekiame. Darbas su žemėlapiu apjungė skirtingų kompetencijų darbuotojus bendrai, kokybiškai veiklai.

- Jurgita Bugailiškienė - Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė

Dažnai vis sukiesi savo rutinoje, o įrankis [Kūrybingos organizacijos žemėlapis”] ir programa sustabdė ir privertė pasianalizuoti. Didžiausias iššūkis ir pliusas, kad save supurtėme iš vidaus.

- Jolita Balandytė - „Menų spaustuvės” vadovė

„Atvirumo menas“ yra galimybė stabtelti, išmokti klausytis ir kalbėti, įvertinti save bei kolegas, atskleisti savo slaptas svajones, suvokti, kad viskas yra įmanoma, atsakyti į klausimą, kodėl aš tai darau, ką galiu pakeisti ir kaip eiti į priekį. Tai laikas, kai galime būti nuoširdūs, atviri ir kūrybingi. Tai veikla, kai daug atiduodi ir labai daug gauni.

- Jūratė Misiūnienė – Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja
Pažįstame vieni kitus, pasitikime vieni kitais

Darbuotojai mokosi dirbti kartu, kaip komanda. Veikdami drauge pažįsta vieni kitus kaip komandos narius, kūrėjus, pamato, kokie įvairūs gali būti požiūriai, geriau supranta vieni kitų motyvus. Sukuriama erdvė atviram bendravimui, konstruktyviam grįžtamajam ryšiui, mokymuisi iš patirties.

Dalyviai pajuto bendradarbiavimo džiaugsmą, atsiskleidė kiekvieno dirbančio žmogaus galimybės. Darbuotojai pasikeitė vaidmenimis, galėjo naujai pamatyti ir įvertinti vieni kitų darbus, atrado vieni kitų gebėjimus, talentus. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad budėtoja galėtų puikiai vesti edukacines veiklas.

- Ernesta Šimkienė - Šiaulių dailės galerijos vadovė

Viena didžiausių projekto verčių yra pagalba kurti organizacijoje produktyvią ir kūrybišką atmosferą su efektyviu grįžtamuoju ryšiu. Įgyvendinant projektą mūsų organizacijų darbuotojai dirbo kartu ir suprato turintys daug bendrų siekių. Žmonės, mažiau dirbę kartu, sustiprino tarpusavio ryšius. Programa padėjo atnaujinti kolegų požiūrį vieni į kitus bei į organizacijos aplinką. Manau, kad kultūrinėms organizacijoms ji yra gyvybiškai svarbi.

- Mykolas Natalevičius – Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas
Ugdome svarbias XXI a. kompetencijas

Praktinės komandinės veiklos metu ugdomos svarbios kultūros darbuotojų kompetencijos: kūrybingumas, gebėjimas bendradarbiauti ir dirbti komandoje, atvirumas pokyčiams, kritinis mąstymas, refleksijos kultūra, mokėjimas mokytis, tarpkultūriškumas ir tarpsritiškumas.

Aktyvi veikla produktyvesnė nei paskaitos klausymas, todėl vienu metu ugdomos kelios kompetencijos. Čia ir dabar susiduriant su iššūkiais greičiau pastebimos silpnosios ir stipriosios kompetencijos. Išprovokuotas kritinis mąstymas – stiprus stimulas tobulėti.

- Birutė Minutkienė – Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus kultūrinių renginių organizatorė

Išmokau dirbti komandoje, išklausyti visų minčių, nekritikuoti, tolerantiškai diskutuoti, priimti kito nuomonę, nors kartais pačiai atrodydavo kitaip.

- Panevėžio viešosios Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos darbuotoja

Projekto metu mokiausi komandinio darbo, geriau pažinau kolegas, giliau susipažinau su organizacijoje vykstančiais procesais, jų planavimu, organizavimu, struktūra. Ne tik susipažinau su naujais įrankiais ir metodais, bet juos teko išmėginti ir praktiškai.

- Panevėžio viešosios Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos darbuotoja
Kas mes ir kam mes esame?

Organizacija permąsto savo tapatybę, viziją ir prioritetus, atsako į klausimą: kas mes esame ir ką norime sutikti?

„Kūrybinių jungčių“ komanda greitai tampa vidiniu organizacijos, kurioje dirba, motyvatorium. Jie kelia klausimus, į kuriuos ne visada galime atsakyti. Bet visada sužinome kažką naujo apie save ir savo auditoriją. Suprantame, kad procesas toks pat svarbus kaip ir rezultatas. O ir rezultatas daug geresnis, kai išmokstame bendradarbiauti.

- Virginija Vitkienė – „Kaunas 2022 - Europos kultūros sostinės“ direktorė

Programos kūrėjų praktikų dėka, organizacija, dirbdama su komanda, iš naujo atradusi vieni kitus, kaip komandos narius, įvertina savo veiklą, tikslus, problemas, atranda galimybes tobulėti ir entuziastingai jų siekia net ir pasibaigus projektui.

- Simona Daukantienė – Druskininkų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė
Matome tikslą ir kuriame įrankius jam siekti

Įsivertinusi savo veiklą, organizacijos komanda įsivardina konkretų tikslą, problemą, kuria praktinius sprendimus ir įrankius jam siekti.

Didžiulis postūmis įvertinti savo veiklą, atkreipti dėmesį į auditoriją, taip pat reali galimybė administracijai susikalbęti su kūrėjais, išsiaiškinti individualius tikslus ir suformuluoti bendrus komandos siekius. Konkrečius įrankius naudojame savo kasdienėje veikloje, taip pat nuolat peržiūrime svarbiausius tikslus ir kaip laikomės pasirinktos krypties.

- Agnija Šeiko – Šeiko šokio teatro meno vadovė

Šiais metais analizavome vidinius bibliotekos klausimus ir iššūkius, ieškojome jų sprendimo būdų. Programos metu 17 dalyvių išmoko ir praktiškai išbandė įvairius grįžtamojo ryšio metodus su bibliotekos darbuotojais. Dirbdami grupėmis, parengėme preliminarų bibliotekos mentorių tinklo veikimo proceso projektą. Norėdami, kad darbuotojai būtų motyvuoti atlikti svarbius bibliotekos veiklai bei vidinei kultūrai darbus, pradėjome dėlioti pasiūlymus darbuotojų motyvacinei sistemai. Šią sistemą planuojame aprašyti, pasitvirtinti ir įgyvendinti artimiausiu metu.

- Jurgita Bugailiškienė - Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė
Nesustojame

Ir programai pasibaigus, organizacijos komanda laikosi prioritetų, tiria priemonių veiksmingumą, ieško naujų auditorijų pažinimo ir plėtros galimybių.

Atsitraukus nuo kasdienės rutinos ir dirbant prie bendrų užduočių, tapo lengviau bendrauti tarpusavyje ir matyti bendrus organizacijos tikslus bei susitarti kaip juos įgyvendinti. Pasibaigus projektui, ir toliau taikome jo metu įgytus įrankius.

- Greta Seiliūtė – Šeiko šokio teatro vadybininkė
Norintiems dalyvauti

Programoje dalyvauti kviečiame kultūros organizacijas, pasirengusias keistis, atvirai kelti klausimus, iš esmės permąstyti savo veiklą. Ypač – kultūros organizacijas, kuriose vyksta arba numatomi reikšmingi veiklos pokyčiai: naujos organizacijos vizijos ir tikslų nustatymas, strateginio laikotarpio pabaiga ar pradžia, organizaciniai pokyčiai.

 

,,Atvirumo menas” kviečia ir viešojo sektoriaus, ir nevyriausybines kultūros organizacijas: bibliotekas, muziejus, galerijas, teatrus, kultūros centrus, koncertines įstaigas, festivalius, ansamblius ir kitas kultūros lauke veikiančias organizacijas bei kultūros profesionalų komandas iš įvairių Lietuvos kampelių. 

 

Programos starto signalas – kvietimas dalyvauti atrankoje, skelbiamas „Kūrybinių jungčių” paskyroje „Facebook” bei programos pristatymo renginio metu.

 

Norint dalyvauti, tereikia užpildyti dalyvio paraišką ir atsakyti į 6 klausimus apie organizacijos motyvaciją ir pasirengimą programai. Sulaukę jūsų atsakymų ir įsitikinę, kad esate pasirengę „Atvirumo menui“, džiugiai pakviesime jus tapti programos dalyviais. O tuomet, lydimi bei padedami dviejų kuriančių praktikų, leisitės į jaudinančią mokymosi ir pokyčių kelionę.