ATEITIES PROFESIJOS: Vilniaus V. Kačialovo gimnazija







Vieta

Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija

Laikotarpis

2018 m. rugsėjis – 2019 m. kovas

Projekto komanda

14 įvairių dalykų mokytojų ir 28 antros klasės moksleiviai,

KŪRYBINIŲ JUNGČIŲ praktikai: kino režisierius Tomas Smulkis ir inovacijų kūrėjas Vaidas Gecevičius

Moksleivių iššūkiai

Kaip teisingai pasirinkti, ką veiksiu ateityje?
Kaip suprasti, kurios mano asmeninės savybės stipriausios?
Kokia mokymosi kryptis ir dalykai man labiausiai tinka?

Mokytojų ir administracijos iššūkiai

Kaip organizuoti įtraukiantį, veiksmingą, integruotą mokymą, kuris sudomintų šiuolaikinį moksleivį?
Kaip pritaikyti technologijas siekiant mokykloje pokyčių?
Kokia galėtų būti mokinių ugdymo ateitis?

Projekto metu siekėme

Padėti moksleiviams surasti, įvertinti ir išnagrinėti informaciją apie ateityje reikalingus gebėjimus ir profesijas. Kitaip tariant, lavinti moksleivių kritinį mąstymą;

kuriant, improvizuojant, išbandant naujus dalykus komandose padėti moksleiviams suprasti, kas jiems geriausiai sekasi ir kaip tinkamiausiai pritaikyti savo gebėjimus ateityje. Kitaip tariant, lavinti moksleivių kūrybingumą, bendradarbiavimą;

suteikti mokytojams naujų, netradicinių priemonių ir įrankių vesti integruotas pamokas. Kitaip tariant, ugdyti kūrybiškumą, bendradarbiavimą, stiprinti kūrybinių technologijų naudojimą, įvairių dalykų integravimą pamokose.

Kaip mokiniai ugdė XXI a. gebėjimus?

Kuriantys praktikai kartu su moksleiviais kėlė klausimus: ar šiandien populiarios profesijos išliks reikalingos ir ateityje? Kokios naujos, mums dar nežinomos profesijos bus atrastos sprendžiant visuotines, pasaulines problemas?

Atsakymų į klausimus moksleiviai kartu su mokytojais ieškojo kurdami menamosios dokumentikos filmukus (angl. Mockumentary) apie žmonijos ateities iššūkius ir juos padėsiančias išspręsti profesijas 2050 metais. Integruotų lietuvių, anglų, rusų kalbos; matematikos; fizikos; istorijos pamokų metu moksleiviai tyrinėjo istorinę medžiagą, dokumentus, pvz., Jungtinių Tautų Organizacijos 2015 m. Darnaus vystymosi programą, ateities prognozes.

Penkios moksleivių komandos kėlė hipotezes, rašė savo filmų scenarijus, patys vaidino, filmavo, montavo. Analizuodami informaciją ir šaltinius bei rinkdamiesi sprendimus vaizdo filmukams moksleiviai aiškinosi, kam reikalingas kritinis mąstymas, ir lavino šį gebėjimą. Filmukų kūrimo procesas komandose stiprino gebėjimą bendradarbiauti. Moksleiviai tyrinėjo, kokią profesiją rinktis, praktiškai bandė būti vizionieriais, režisieriais, operatoriais ir aktoriais.

Kūrybinio proceso metu jiems patarė kuriantys praktikai ir mokytojai. Moksleivių sukurti menamosios dokumentikos filmukai buvo pristatyti projekto pabaigoje.

Kaip mokytojai tyrinėjo naujus mokymosi metodus?

Mokytojai kūrybingumą ir bendradarbiavimą tobulino ,,Mokytojų klube”. Jie bandė integruoto mokymo metodus, improvizavo kurdami naujus, netikėtus mokymo(si) būdus, kūrė potencialias ateities disciplinas, tyrinėjo, kaip technologijos per šimtmečius keitė edukacijos procesą.

Tyrinėdami įprastinę pamokų struktūrą mokytojai drauge su kuriančiais praktikais ieškojo alternatyvų, kūrė įvairių hipotetinių scenarijų integruotas pamokas. Pavyzdžiui, kaip atrodytų pamoka, jeigu ateityje neliktų mokytojų – dalykų specialistų? Kokia turėtų būti pamoka, jei dėl technologijų pažangos ir permainų į mokyklą fiziškai ateiti nebūtų privaloma – kaip tuomet pritraukti vaikus?

Mokytojų klubo užsiėmimuose pedagogai geriau pažino vieni kitus, drauge planavo įvairias integruotas veiklas, kurios anksčiau atrodė nesuderinamos. Taip ūgtelėjo mokytojų komunikacijos ir bendradarbiavimo kokybė.

Mokytojai susipažino su kritinio mąstymo lavinimo būdais. Įvardijo, kur ir kada galima pasitelkti kritinį mąstymą, akcentuodami tyrimą, diskusiją, išvadų darymą. Projekto pabaigoje kritinis mąstymas buvo įvardijamas kaip kastuvas – kasti giliau, mikroskopas – matyti iš arčiau, arba kopėčios – kilti aukščiau, tobulėti.

Mokytojų klube ir pamokų metu pedagogai išbandė bei įvertino tris interaktyvaus bendravimo su auditorija programėles. Gimnazijos metodinių grupių susirinkimuose mokytojai savo kolegoms pristatė projekto metu pamokose ir klasės valandėlėse išbandytus mokymo(si) metodus, „sužadinimo“, refleksijos pratimus, žaidimus.

2-min-tender
Kokie mokinių įspūdžiai ir reakcijos?

 

 

 

„Kritinis mąstymas reikalingas, kad žmogus nepasiduotų kitų įtakai.“

Kokie mokytojų įspūdžiai ir patirtys?

 

 

„Pabandžiau pritaikyti įvairiausius mokymo metodus ir mokiniuose pamatyti jų gerąją pusę, suprasti juos.“