Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija

2024 ruduo – 2025 pavasaris

21 skirtingų dalykų mokytojas, 28 8a klasės mokiniai, 2 kuriantys praktikai

Kaip partizanų bendradarbiavimas padėjo užtikrinti jų kasdieninius išgyvenimo poreikius? Ir kaip šią temą tyrinėjant sustiprinti pačių mokinių bendradarbiavimą klasėje?

Kaip praktiškai įgyvendinti kompetencijomis grįstą ugdymą, kai mokytojams trūksta metodinių įrankių ir patirties vedant integruotas, tyrinėjimu bei kūryba paremtas pamokas? Kaip mokykloje sukurti sąlygas tokiam mokymuisi vykti nuosekliai: suderinti skirtingų dalykų mokytojų darbą, lanksčiai planuoti tvarkaraštį, organizuoti mokymąsi už klasės ribų ir stiprinti projektinį bei komandinį mokymąsi kaip kasdienę praktiką?

Integruoti lietuvių kalbos, gyvenimo įgūdžių ir muzikos turinį į bendrą mokinių kuriamą projektą.

Padėti mokiniams tyrinėti partizanų kasdienybę ir bendradarbiavimo būdus per praktinę kūrybą.

Stiprinti mokinių bendradarbiavimą, gebėjimą priimti bendrus sprendimus ir mažinti konfliktus.

Sudaryti sąlygas mokytojams praktiškai išbandyti patyriminio mokymosi, refleksijos ir kultūrinio ugdymo metodus.

Perkelti dalį mokymosi už mokyklos ribų ir įtraukti autentiškas istorines bei kultūrines erdves.

Mokiniai pasirinko kurti partizanų tematikos pabėgimo kambarį, kuris tapo aiškiu bendru projekto tikslu. Jie tyrinėjo Partizano Dzūko dienoraštį, partizanų buitį, bendradarbiavimo būdus ir konfliktų sprendimą, rinko pokario laikmečio muziką ir kūrė garsinę aplinką būsimam kambariui.

Mokymasis vyko ne tik klasėje. Mokiniai lankėsi partizanų žieminėje Rietavo rajono miškuose, Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje Priekulėje ir Klaipėdoje gilinosi į pabėgimo kambario kūrimo principus. Šios patirtys padėjo sukurti autentiškesnes užduotis, dekoracijas ir atmosferą. Mokiniai parengė 7 pabėgimo kambario užduotis, jas testavo, tobulino pagal grįžtamąjį ryšį ir suderino į bendrą galvosūkių seką.

Projekto metu sustiprėjo bendradarbiavimas klasėje. Pradžioje savanoriškai jungtis į grupes su mažiau pažįstamais klasiokais norėjo tik 2 mokiniai, o pabaigoje klasė greitai ir sklandžiai dirbo mišriose komandose. Mokiniai dažniau ieškojo sprendimų, o ne kaltino vienas kitą. Projekto komandos vertinimu ryškesnį teigiamą pokytį patyrė apie 80 proc. klasės.

Galutinis rezultatas buvo mokykloje įrengtas partizanų tematikos pabėgimo kambarys. Atidarymo metu jį išbandė 8 komandos po 5 žmones, o sukurtas kambarys ir toliau naudojamas mokyklos bendruomenėje.

Mokinių tyrinėjimo projekte dirbusios mokytojos praktiškai išbandė tarpdalykinį ugdymą, paremtą aiškiu bendru tikslu. Jos pastebėjo, kad mokiniai labiau įsitraukia, kai mokymasis siejamas su išvykomis, kūryba, realiomis užduotimis ir aiškia paskirtimi. Mokytojos taip pat išskyrė, kad darbas mažose, įvairiai sudaromose grupėse padėjo stiprinti klasės bendradarbiavimą, o aiškiai įvardyti sesijų tikslai didino mokinių motyvaciją.

Mokytojų klube mokytojai tyrinėjo mokymąsi per patirtį ir refleksiją. Jie išbandė refleksijos metodus, taikomojo teatro ir improvizacijos užduotis, vizualines priemones, judesį, kūrybinį rašymą ir viešąjį kalbėjimą. Vienu svarbiausių atradimų tapo darbas su klydimo tema: mokytojai kūrė ir testavo mokymosi iš klaidų įrankius bei ieškojo būdų, kaip refleksiją integruoti į skirtingų dalykų pamokas.

Mokytojų įsivertinimu, projekto pabaigoje dauguma jų dažniau taikė refleksiją ir tyrinėjimo principus pamokose, drąsiau naudojo mokymosi iš klaidų metodus ir tvirčiau jautėsi viešojo kalbėjimo situacijose. Projekto metu sukurta metodinė medžiaga, praktinis gidas apie mokymąsi iš klaidų, buvo pristatyta mokyklos ir partnerių bendruomenei baigiamajame renginyje.

Mokinių anoniminė refleksija parodė, kad jie aiškiai įvardijo bendradarbiavimo vertę ir pasididžiavimą sukurtu rezultatu. Mokiniai akcentavo, kad komandoje dirbti lengviau, visi turi prisidėti, ypač kai tema sudėtinga, o projekto pabaigoje jiems buvo svarbus lankytojų įvertinimas.

„Supratau, kad komandoje dirbti lengviau“. 

„Visi turi prisidėti, kai tema yra sunki“. 

„Patiko pabėgimo kambario lankytojų įvertinimai projekto pabaigoje“. 

Mokytojos išskyrė, kad gyvas susidūrimas su istorija ir praktinis kūrimas veikė stipriau nei teorinis mokymas. Labiausiai pasiteisino išvykos, darbas mažose grupėse, aiškus bendras tikslas ir mokymosi turinio siejimas su realiu kūrybiniu produktu. Jos taip pat pastebėjo, kad ne pažymiu vertinamos užduotys padėjo mokiniams labiau atsiskleisti ir veikti savarankiškiau.

Projektas sulaukė stipraus mokyklos bendruomenės palaikymo. Baigiamuosiuose renginiuose aktyviai dalyvavo mokytojai, administracija, mokiniai ir svečiai. Administracija įvardijo šio formato naudą ir nusprendė nuo kitų metų panašų tyrinėjimo projekto modelį taikyti visoms aštuntoms klasėms.

Su įrašu Facebook galite susipažinti ČIA.