Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka dalyvavo jau net trijose „Atvirumo meno” programos sezonuose. Tai – didelė organizacija su 9 struktūriniais padaliniais, kuriuose dirba daugiau nei 100-tas darbuotojų. Bibliotekos veikla apima keletą sričių: ne tik aptarnauja skaitytojus, bet ir plėtoja suaugusiųjų neformalaus švietimo, kultūrinės edukacijos veiklas, saugo ir aktualizuoja dokumentinį paveldą, vykdo knygotyros ir mokslinius tyrimus regione, yra Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų bibliotekų metodinis centras. 

Siekti paslaugų kokybės gerinimo ir įgyvendinti su tuo susijusius ilgalaikius, gilius pokyčius tokio pobūdžio organizacijoje nėra lengva, tačiau kantriai ir kryptingai dirbant tikrai įmanoma! 2019 metais prasidėjusi kelionė į gilesnį organizacijos identiteto, misijos suvokimą, auditorijų pažinimą ir kryptingus pokyčius tęsiasi iki šiol. Dalijamės jų įkvepiančia istorija.

2019 m. birželis – lapkritis

• KŪRYBINIŲ JUNGČIŲ kuriantys praktikai: aktorius Paulius Tamolė ir psichoterapeutė Radvilė Šumilė;
• 15 bibliotekos darbuotojų.

Pirmaisiais dalyvavimo programoje metais bibliotekai buvo itin svarbu išsigryninti ir aiškiai įsivardinti, kokia organizacija yra šiuo metu ir kur link ji nori judėti ateityje? Apsibrėžti vertybinį organizacijos stuburą, kuris galėtų tapti bibliotekos veiklų pamatu.

• Išgryninti visiems dalyviams suprantamą bibliotekos identitetą ir vertybinį pamatą, kurį būtų lengva iškomunikuoti kitiems, projekte nedalyvaujantiems darbuotojams ir bibliotekos auditorijai.

Darbuotojai drauge su kuriančiais praktikais kūrybinių sesijų metu kryptingai dirbo su aiškios tapatybės ir vertybinio pagrindo apsibrėžimu. Projekto pradžioje dalyviai biblioteką įvardijo kaip ledkalnį – auditorijai (o neretai ir daugeliui darbuotojų) matoma tik didelio ledkalnio viršūnė, tik dalis įvairiapusės bibliotekos veiklos. Per komandines užduotis, refleksijos sesijas dalyviai siekė didesnio aiškumo ir vieningo supratimo, kokioje organizacijoje dirba ir kokioje norėtų dirbti. 

Programos dalyviams pavyko išgryninti bibliotekos vertybes, jas aprašyti ir imti jomis sąmoningai vadovautis tiek kuriant bibliotekos veiklas, tiek savo kasdieniniame darbe. Viena iš projekto metu suformuotų idėjų – „vertybių savaičių“ organizavimas, kai visą savaitę stengiamasi kūrybingai plėtoti vieną specifinę bibliotekos vertybę: tradicijas, atvirumą, lankstumą, profesionalumą ar pažangą.

Dalyviai suprato, koks vertingas išteklius jie yra vieni kitiems ir kiek daug gali pasiekti dirbdami komandoje. Kad tarpusavio ryšys neišblėstų ir programai pasibaigus, bibliotekos administracija ir skyrių vadovai suplanavo įkurti skaitymo klubą. Erdvę, kurioje bibliotekos darbuotojai galėtų kartą per mėnesį susitikti aptarti dalykine tema skaitomas knygas.

„Esu mažiau kritiška. Anksčiau labai skeptiškai žiūrėjau į tokius užsiėmimus, o dabar pasikeitė požiūris. Galiu lengviau pasisakyti, esu atviresnė, labiau atsiskleidžiau.”

2020 m. birželis – lapkritis

• KŪRYBINIŲ JUNGČIŲ kuriantčios praktikės: psichologė, edukatorė, rinkodaros specialistė Simona Košinskaitė ir edukatorė Jurgita Zigmantė;
• 19 bibliotekos darbuotojų.

Antraisiais metais biblioteka siekė geriau pažinti vieną iš savo auditorijų: užmegzti artimesnį ryšį su Utenos ir Panevėžio regionuose veikiančiomis savivaldybių viešosiomis bibliotekomis, pažinti jų poreikius, kartu atliepti šių bibliotekų lankytojų lūkesčius.

• Stiprinti bibliotekos bendravimą bei bendradarbiavimą su regiono savivaldybių viešosiomis bibliotekomis planuojant, organizuojant ir vykdant kūrybines veiklas, skirtas šių bibliotekų auditorijoms, išsiaiškinti regiono bibliotekų darbuotojų poreikius, atliepti jų lūkesčius.
• Ugdyti dalyvių bendradarbivimo, komunikacinius ir kūrybinių veiklų fasilitavimo įgūdžius

Biblioteka norėjo geriau ir išsamiau pažinti vieną iš savo auditorijų – regiono savivaldybių viešąsias bibliotekas ir stiprinti bendravimą ir bendradarbiavimą su jomis, kad veikdami kartu galėtų kurti didesnę naudą regiono bibliotekų lankytojams. To siekė kurdami veiklas/edukacinius užsiėmimus, mokydamiesi kūrybiškų darbo grupėse metodų, kuriuos praktiškai išmėgino Rokiškio ir Anykščių viešosiose bibliotekose. Sesijų metu, drauge su regiono bibliotekų darbuotojais, tyrinėjo, kokios informacinės paslaugos, kultūrinės edukacijos veiklos ir produktai ir kokios skaitymo skatinimo iniciatyvos padėtų į bibliotekas pritraukti naujų vietos lankytojų. 

Dalyviai sukūrė dviejų išvažiuojamųjų kūrybinių sesijų, skirtų stiprinti bendradarbiavimą tarp regionų bibliotekų ir drauge tyrinėti vietinės auditorijos poreikius, planus. Šiuos planus ateityje galima lengvai adaptuoti ir pritaikyti skirtingoms situacijoms. 

Bendras veiklų kūrimas suartino kolektyvą, padėjo pamatą glaudesniam bendradarbiavimui tarp skirtingų bibliotekos padalinių. Dalyviai nugalėjo savo baimes, įgavo drąsos ir pasitikėjimo išmėginti naujas, dar nepatirtas veiklas, pavyzdžiui, vesti kūrybines sesijas. 

„Supratau, kad problemas galima spręsti ir be streso, bendraujant, bendradarbiaujant, ieškant naujų formų, išsivaduojant iš stereotipų, išklausant įvairias nuomones.”

„Rezultatai viršijo lūkesčius. Per lūžius atėjo išmokimas. Nustebino, kad po pirmųjų sesijų niekas neatkrito, ir visi laikėsi drauge iki galo, nors buvo galima atsisakyti. Padėjo kuriančių praktikių įžvalgos, suteikė savarankiškumo, kad galime spręsti ir daryti patys, nelaukti, kol kažkas padarys už mus.“ 

„Programoje įvyko daug lūžių – vienas darbuotojas peržengė viešojo kalbėjimo slenkstį, kitas – pradėjo veikti kitokiais metodais nei įprasta. Atsirado daugiau vidinio susipratimo.“

2021 m. birželis – lapkritis

• KŪRYBINIŲ JUNGČIŲ kuriantys praktikai: iliustratorė, grafikos dizainerė Birutė Bikelytė, teatro režisierius Tadas Montrimas;
• 17 bibliotekos darbuotojų.

Trečiaisiais metais biblioteka išmėgino naują diagnostikos įrankį – „Kūrybingos organizacijos žemėlapį”. Dirbdami su juo, suprato, kad yra likę nemažai vidinių iššūkių, kuriuos yra itin svarbu išspręsti norint teikti kokybiškas bibliotekos paslaugas esamoms ir naujoms auditorijomis.

• Padedant kuriantiems praktikams išmėginti „Kūrybingos organizacijos žemėlapį”, jo dėka nuodugniai tyrinėti savo organizaciją, įsivardyti aktualius iššūkius.
• Ugdyti dalyvių kritinį mąstymą, refleksijos, komunikacijos ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Tretieji metai buvo kitokie – išmėgintas naujas kultūros organizacijoms skirtas diagnostikos įrankis – „Kūrybingos organizacijos žemėlapis”. Padedami kuriančių praktikų dalyviai keturias sesijas nuodugniai tyrinėjo savo organizaciją skirtingais aspektais – auditorijų, darbuotojų ir vadovų. Sudėliojus visą žemėlapį, aiškiai pasimatė, kad šiuo metu organizacijai yra itin aktualios žmogiškųjų resursų valdymo, organizavimo ir refleksijos kultūros diegimo temos.

Kitos programos sesijos buvo skirtos šių iššūkių sprendimų paieškoms. Dalyviai skyrė laiko kūrybingam žmogiškųjų išteklių valdymo, darbo organizavimo, krūvio paskirstymo schemų sudarymui, kūrė modelius, kaip stiprinti darbuotojų motyvaciją, norą įsitraukti, bendradarbiauti. Buvo sutarta, kad itin svarbu įsiklausyti ir gebėti įvardinti, kokie yra tikrieji darbuotojų poreikiai ir tuomet drauge ieškoti kūrybingų būdų, kaip juos atliepti.

Išmėginta daugybė skirtingų refleksijos būdų, dalyviai namuose kūrė savo refleksijos variantus, kuriuos pristatė talentų šou laidos formatu, o komisija balsavo už labiausiai patikusius. 

Supratę, kad norint kurti ir teikti kokybiškas paslaugas įvairioms auditorijomis itin svarbu išspręsti vidinius organizacijos iššūkius, bibliotekos darbuotojai atsigręžė į save. Dalyviai sukūrė konkrečius įrankius, metodus ir būdus, kuriuos galės toliau taikyti jau pasibaigus programai. O bibliotekoje likęs užpildytas „Kūrybingos organizacijos žemėlapis” leis toliau augti ir išlikti atviriems.

Dalyviai susipažino su refleksijos prasme, išmoko nuodugniai ir prasmingai ją taikyti. Diegiama refleksijos kultūra bibliotekoje mažins darbą „iš inercijos“, skatins apsvarstyti gilesnę veiklos prasmę, siekti prasmingų tikslų. 

„Ateidama į „Atvirumo meno“ sesijas buvau nusiteikusi skeptiškai. Kam man to reikia? Ką man tai duos? Buvo daug neaiškumo, minčių raizgalynė. Tačiau darbas grupėse, komandose tuos neaiškumus pradėjo sklaidyti. <…>. Labai daug aiškumo ir prasmės atsirado. Supratau, kokią naudą duoda refleksija, kad, einant atvirumo keliu, galima pasiekti norimų rezultatų.”

„Tyrinėdami „Kūrybingos organizacijos žemėlapį”, pastebėjome, kad daugiausiai sunkumų iškilo pildant skiltį „refleksija“. Šioje skiltyje įsivardijome daugiausiai spręstinų dalykų tiek galvojant apie auditorijas, su kurioms dirbame, tiek bibliotekos viduje (darbuotojų ir vadovų lygmeniu). Žemėlapis buvo geras atspirties taškas įsivardijant problemas, kurių pagrindu vėlesnėse sesijose tikslinome problematiką, braižėme veiklos procesus, galimus modelius, ieškojome sprendimo būdų.“